keletas nuotrupų

Atidarai langą ir duris
atidarai visus langus ir duris
ir išeini pro tuos visus langus ir duris
ten kur plaukia debesys balsvi
ten kur stovi tu
ir ten kur tavęs nėra
tiktai tyla
krentanti nuo medžių lapų
su vėju pakeliančiu
laivus
plaukiančius į nežinomus kraštus
kuriuose esi ir nesi


pasaulis kitoks nei aš, nei tu
ir gali tai patvirtinti žadintuvas
kavos puodukas
tyla, vyniotinis
pyragėlis
padėtas šaukštukas

išeinu žvejoti



jaučiu, kaip per laukus, lenkdamas žolės stiebus, eina vėjas
girdžiu šlamesį lenkemų medžių šakų
ir bangų bėgančių į krantą mūšą.
Stoviu aš prieš šį vėją ir mąstau

Gal žinot vardą to praplaukiančio debesio?