Įeinu į žvakėmis nušviestą salę,
Šešėlis seka paskui mane.
Ant sienų kabo tūkstančiai laikrodžių,
Jie užburia savo galia.
Tai laiko kambarys,
Ir niekas jo nesustabdys.
Čia bėga amžiai, metai ir minutės,
Čia tiksi nepaliaujamai sekundės.
Jis niekad nesustos, neatsigręš,
Juk tu žinai visvien nebeatsuksi jo atgal.
Ir net kai žemė ištuštės ir nieko nebeliks,
Tolyn tik laikas sava vaga tekės.