IV_6190

Pirmyn, atgal.
Pirmyn, atgal.
Pirmyn, atgal.

Sudaužytos mentys. Skaudantys viduriai. Sūrumas burnoje. Krauju srūvantys riešai. Tu mane pastūmėjai į tai. Tu... Tik Tu..

Tablečių kalnas. Viena nuo išsekimo, kita nuo depresijos, kita nuo užkietėjusių vidurių, kita - raminamieji... Cheminė bomba, nemanai?

Padrikos mintys. Negaliu blaiviai mąstyti. Atsikeli, kaip koks degtukinis žmogus, ne tas judesys, ir kaulus atitinkantys degtukai vienas į kitą trekšteldami ima ir užsiliepsnoja. Sudeginimas gyvam, vietoj inkvizicijos, be kitų pagalbos, už blogus darbus. Už tai, kad buvai savimi. Bet aš savimi niekada nebūnu. Tad gal galiu jaustis saugi? Ar Tu ir vėl man kyštelsi koją? Leisi mano smakrui nusitėkš per visą žvyruotą kelią? Pilną šukių? Pilną vinių ir kitų, fizinį skausmą sukeliančių daiktų?

Vasaros diena. Naktį būta lietaus. Sėdžiu šiltame purvo klane. Stiklinė būtybė kelia savo galvą į šviesą, kaip ir aš rytais.. Ant veido metasi grotų šešėliai, suteikdami šiokį tokį iliuzinį skėtį nuo šviesos. Tik nežiūrėk per ilgai, rainelė užsiliepsnos.

Jaučiuos kaip iš džiovyklos išimtas medvilninis megztukas, sumažėjęs per kelis dydžius, ir pats save geliantis su aštriais plaukais, kaip akupunktūros adatomis. Kaip iš stiklainio ką tik ištrauktas agurkas, atsiduodantis actu, pavandenijusiomis akimis. Aš - pelė, kiniškos degtinės butelyje. Marinatinis prieskonis. Ranka, kaip milžiniškas rastas, nutiesia gyvybingai svarbų tiltą tarp manęs ir stalo. Rastas nebeišlaikys. Slysta stikliniu paviršiumi. Pirštai, kaip nevalingi grėblio dantys, sučiumpa stiklinę. Pusę gyvenimo vandens išsipila ant grindų. Vandenie, žemės ir visų gyvių maitintojau, maitink ir linoleumą, tą naftos vaiką, pražudžiusį šitiek pingvinų, pelikanų.. Maitink. Lūpų kampučius vos vos suvilgius šiuo pradvisusiu skysčiu, aš, kaip kokia sugeriamoji nosinaitė, tapau tokia šlapia, soti, pavandenijusi. Štiš, acto kvape. Tu, amoniako ir baisaus praeities košmaro padarinį. Keliauk klastingais kanalizacijos keliais.

Aš ieškau Tavęs. Laukiu, kada galėsiu Tau smogti. Bet Tu neateini. Buvai mano sapne. Tu juose miegojai, sumaišydamas visas pokerio kortas. Negi nori žaisti ASILĄ? Juk žinai, kad pralaimėsiu. Ieškau Tavęs. Bet net ir pėdos, kurių Tu neturi, atšalusios. Nebeleisiu Tau sugrįžti!

Antipsichozinė piliulė sumaišo Molotovo kokteilį mano skrandžio oloje... Teks atsigauti po sprogimo...