Padėka dailininkui

Ačiū, Stasy,
Tu mane pieši susiraukusį.
Nosis kaip vąškara.
Lūpa atvipusi kaip vyža.
Skruostuose tarsi vandens išgriovės
Po lietaus daržvietoj,
Kai skubi į palankį pažiūrėt,
Ar daug vandens pribėgo į revą.

Ačiū už piešinį.
Esu nepanašus ir jokia merga nepažvelgs ir negundys.
Nors skamba ausyse Antano Šuopių šaipuoliški žodžiai:
Jonai, tau mergos dar eik...


Praeis  pasaulio tuštybės...
Sic transit gloria mundi.
Bet kodėl tą kalbu tau,
Jei tu viską anksčiau supratai?

1996 03 06