Tylos rytais !

Būna..

Anksti kėlęs, neskubu puoštis. Dažnai ir rytinio radijo bangų, negaudau. Nusipjaunu į sumautų horoskopų prognozes, kai neplanuoju kaip šiandieną laimės aš ieškosiu. Karpau juostas spindulių, tais tylos rytais. Tysdamas ant kojų drabužius, apie nieką negalvoju. Žvelgiu, garuojanti kava, bet sugadinau, įdejau cukraus, pamerkdamas piene. Nebandau, vakarinių burnoje tūnojusių skonių, užmušt tuo puodeliu skysčio. Žiūriu į save ant sienos, sueis, pamanau, ir visiškai nekeičiu plaukų stovėsenos. Jau kišdamas raktą jo skylėn, apsimetu kad negirdėjau, Sūnau! Žygiuoju kelio lanko link. Raižau žaizdas likusio sniego krūvelėse. Statau bokštus, eidamas paspiriant balas. Akimis palydžiu autobusus. Dar užkliudžiau kelio ženklą, kuris pažėrė porą sukauptų lašų, mano veidan. Prisėdau ant suoliuko, kuris nešildė tirpstančiu sniegu, man į sėdynę. Žiūriu kaip visi skuba, kaip žmonės gyvena. Tiek jau to, aš šiandien niekur neskubu. Ten šiandien, aš

Būnu.