Krenta sniegas, ošia jūra,
Lyja lietūs širdyje.
Jau ramybė manyje išblėso
Pasiliko tik aistra.
Meilė žydi, ji prasminga.
Ji išdygo lyg gėlė.
Ir neliko laiko man liūdėti
Mano meilė amžina.
Ji lyg jūra - daugiaprasmė.
Ji laiminga ir lengva
Pakylėja ji mane it saulė
Niūrią dieną šviesdama.
Kelią rodo ji man naktį,
Penkiakampes kviesdama.
Ir nušvinta takas rožėm klotas
Tarsi žvakės tamsoje.