lyg du laivai skirtingi

Kodėl kenti...
Ir kankini mane.
Kodėl verki,
O liūdesys šalia plasnoja.
Manęs klausai,
Bet niekad negirdi.
Tikėt nenori.
Nuolat abejoji.

Neskriausk savęs.
Nebekankink manęs.
Ir jei myli,
Kaip paukštei leisk išskristi...
Nes mes lyg du laivai skirtingi pajūry,
Nemokam plaukt savan uostan kryptingai...

Skaudu.
Laikas vaduoja nuo skriaudų.
Todėl neverk. Ir aš neverksiu.
Paimkime po žvaigždę  į rankas abu
Ir atskirai, savom kryptim keliaukim...