Rašyk
Eilės (72133)
Fantastika (2164)
Esė (1684)
Proza (10342)
Vaikams (2458)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 6 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Vytia Kiošas

Didžiagalvis Vytia Kiošas gyveno kairiajame Donos krante, nedidelėje šiaudiniu stogu sodyboje. Vieną dieną, jam buvo pareikšti itin sunkūs kaltinimai, jį teismas nuteisė sušaudyti.
Kiek žinoma jo istorija?
Sklaidė gandų, kad Vytia vaikystėje buvo įsūnytas, tačiau tiksliai niekas nežinojo. Kiošai atsikraustė į kaimą su mažu vaiku, apie savo praeitį niekam nepasakojo. Vaikas augo įprastai, kaip visi kiti vaikai. Apie Kiošų šeimą kaimynai nemažai kalbėdavo, bet buvo daug ir prikūrę, – vieni šmeižė, esą šeimos galva sanguliauja su svetimomis moterimis, kiti spėliojo, kad žmona yra pati tikriausia jo sesuo, o likusioji dalis sakė, kad „visos šios apkalbos yra tuščios“ – ir vengė daugiau apie tai kalbėti.
„Kaimo žmonės liežuviais plaka, nes neturi ką daugiau veikti“ – buvo visa, ką Vytia augdamas galvojo.
Vėliau, tėvams mirus – medinę sodybą su tvarto priestatu, vienaragę karvę ir pora kiaulių, – jis paveldėjo gal ir be reikalo, nes tvarkytis tikrai nenorėjo. Paveldėtas palikimas jo nei domino, nei džiugino, o apkalbos visai neglumino, niekas nebuvo girdėjęs iš jo nei balso; jis visada keistai tylėdavo, o akys blaškydavosi kažkur tarsi kitame pasaulyje.
Rytais parsivilkdavo stipriai išgėręs, dienomis pagiriodavosi laukuose šalia šieno kupetų, išalkęs šlaistydavosi, kur ne kur papuola, dažniausiai atsitiktinai pavalgydamas, iš naujo užpiltomis akimis degtinukės, įkandin gąsdindamas jį sekiojančius vaikus. Visi kaimynai jį varė lauk iš kiemo, niekas su juo neprasidėjo.
Kas rytą vis kitas dviratis rasdavosi atremtas į išklibusią namų tvorelę, kada paršliauždavo stipriai įsikibęs geležinio vairo. Apsipratę gyventojai nepyko, laikė Vytią silpnapročiu girtuoklėliu, ir jei kuriam iš namų ar kiemo kas pradingdavo, pirmiausiai ieškodavo pas jį.

Autorinis intarpas: labai neigiamas paveikslas?
Dabar Kiošos asmenybė dingsta, aš jį paleidžiu. Pagalvojau: kodėl skyriau tiek dėmesio? Atsakau: Kioša yra Kioša. Herojus vertas dėmesio, galėčiau rašyti ir rašyti, velniai rautų, tas mano smegenis!

Sugrįžtu prie veiksmo, dėl ko ir rašau.

Prasidėjo nelauktai pavasarį.
Marina ėjo iš mokyklos, ant nugaros nešėsi kuprinę, vilkėjo rausvą striukę, kas žingsnį plaukų kasa lapnojo jai už nugaros. Mergaitė sustojo prie Donos upės, norėdama pasižiūrėti į vandenį kaip sruvena. Nusileidusi pylimo šlaitu žemyn rado sausą medžio šakelę ir ją pakėlė. Vėliau prisiartinusi prie kranto, įmetė į upę. Šapaliukas nuplaukė pasroviui, į patį vidurį. Marina aplinkui apsižvalgė, nieko gyvo čia nebuvo – jai virš veido saulė ritosi į vakarus, ligi namų tebuvo likę vos penkiolika minučių, ji jautėsi pavargusi, norėjo dar pažaisti. Vienuolikmetė nusviedė kuprinę ant melsvų žibučių ir apsisukusi dingo, norėdama rasti akmenėlių. Niekur jų nesimatė, todėl nubėgo paieškoti kiek toliau. Neradusi sustojo ties „kačiukų“ medžiu ir užsimiršusi ėmė juos rankioti, skabyti ilgais pirščiukais.
Kas buvo toliau – niekam nežinoma. Palikta kuprinė rasta ant kranto, jokių pėdsakų nebuvo matyti. Pasklido kalbos, kad mergaitė galėjo nuskęsti, tačiau niekas negalėjo patikėti. Iš pirmo žvilgsnio rodėsi, kad ji galėjo pasiklysti, arba per ilgai užsižaisti nepažįstamoje vietoje, tada nerasti kelio namo... Praslinkus nakčiai versija tapo labai abejotina, tėvai nusiteikė blogesnėms naujienoms.
Už savaitės geltonų plaukų kuokštas rastas gatvėje, pačiame šaligatvio pakraštyje, kur buvo išdžiūvusi vakarykščio lietaus pelkė, dabar jau virtusi į dumblą. Kasa gulėjo supinta, atrodė lyg visai neišsileidusi.
Po kelių dienų atsirado ir vaiko lavonas su daugybe kūno sužalojimų.
Toks pritrenkiantis žudiko darbas sudrebino visus gyvenančius netoli tos vietos. Iš pradžių visi pašiurpę tylėjo, žmogžudys nesislėpė. Taip praėjo dar pora metų.

Nuotrupa iš bele ko, bet kada vėliau:

Ant stalo garuoja karšta avižinių kruopų košė lėkštėje. Šalia stovi stiklinė pieno. Į virtuvę įpuola Daša.
Motina iš kart į ją atsisuka:
– Po pamokų iš kart namo. Jokių pasivaikščiojimų.
– Ineta nori žaisti su manimi „gumytę“, mes pareisime namo kartu.
– Ar ją tikrai išleidžia? – motina stovi nekrutėdama tiesiai priešais langą, stebi kaip vienas paskui kitą plaukia balkšvi debesys, jai atrodo aušta nuostabi diena. Staiga atsimena, kad vėluoja į darbą. Pasilenkusi pabučiuoja Dašą ir nueidama jai taria: – Na, neilgam.

Po pamokų moksleivės patraukė pro mokyklos stadioną link namų pusės, kur gyveno Daša. Pavargusios ėjo visai neskubėdamos, kalbėjosi apie nieką. Pusiaukelės viduryje nusikrėtė neprinokusių alyvinių obuolių šaką ir jų prisikrovė pilnas kišenes. Net nepastebėjo kaip jas aplenkė minantis pro šalį dviratis, abi buvo gerai įsilinksminusios.
Namuose atrodė labai tuščia, kai jos atėjo. Regis, šokinėti per gumytę nebeliko noro.
Praėjus porai valandų Ineta pasičiupo kuprinę ir atsisveikinusi pasuko link Donos upės. Tai buvo trumpiausias kelias sugrįžti.
Tačiau kitą rytą Ineta mokykloje nepasirodė – mergaitė dingo be pėdsakų.
Dienos ėjo, jokių naujienų. Sumaištis kilo. Visus vyrus ir moteris ėmė kaustyti tarsi sunkiai paaiškinamas nusivylimas, jie visi ėmė blogai jaustis, negalėjo atpažinti žudiko, net vengė apie tai kalbėti.
Po pusmečio rastas išniekintas ir supjaustytas mergaitės kūnas, buvo ištrauktas iš šulinio. Tą akimirką visi suprato: maniakas ėmė siautėti, o jo aukomis tampa vis nauji vaikai.

Vytia Kiošas dabar jau areštuojamas.
Tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt aštuntais metais rugsėjo mėnesį, jam pareikšti kaltinimai dėl durtinių žaizdų aukų kūnuose, jų pjaustymo į dalis, ketvirčiavimo, tiesiosios ir storosios žarnų pašalinimo, kūno niekinimo, lytinio prievartavimo. Teismo sprendimu Vytia Kiošas buvo pripažintas kaltas ir netrukus po savaitės sušaudytas, jo paveldėtas turtas padalintas aukų giminaičiams.
Iš viso padaryta apie keliasdešimt nusikaltimų – visi be nustatytos priežasties. Kaltinamasis tardomas tylėjo, savo bausmę sutiko būdamas blogos nuotaikos ir abejingas aplinkai.

Tada:

Staiga dingsta jauna moteris. Ją policija suranda viename miškų, girininko trobelėje. Auka pristatyta į ligoninę sunkiai sužalota, be galo išsekus, todėl iš karto parodymų neduoda. Kai atsigauna, prabyla...
Rasų miestelio mokyklos auklėtojas, pavyzdingos šeimos tėvas, sporto pirmininkas, teigiamos reputacijos namų valdybos narys, netrukus tampa patrauktas atsakomybėn.
Neilgai teismui trukus, jis prisipažino:
– Aš viską sužinodavau iš mokyklos sąrašo. Iš pradžių ilgą laiką sekdavau. Jaunų aukų riksmai mane tik dar labiau sužadindavo, iš pradžių aš imdavau tik imituoti lytinį aktą ant savo aukos kūno, nes man erekcija neatsirasdavo. Tačiau turėjau kažkokiu būdu tai padaryti? Todėl vedžiodavau varpą po tarpuvietę, kol sperma išbėgdavo. Vėliau mergaites nužudydavau. Bandydavau iš naujo, neretai ir pasisekdavo, bet ilgai jų nekankindavau. Nelabai suprasdavau, kada jos numirdavo. Atsistodavau ir laukdavau. Tikrai būdavo labai gaila.

Čikatila žalos neatlygino. Buvo pakartas praėjus penkiolikai metų po savo pirmo įvykdyto nusikaltimo. Kartuvėse spoksojo į susirinkusius keistai išbalęs, rydamas orą, viso to pasekmėje kvailai išsišiepęs.
Vytia Kiošas sušaudytas būdamas visai nekaltas. Už Mariną, pirmąją Čikatilos auką, kurią jis nužudė, ir visas kitas.

2009-02-23 05:41
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 10 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-03-12 15:38
Mikė Lilikė
Čikatila ir mano puseserę nužudė... Išvažiavo į Rostovą prie Dono ir negrįžo. Tik vėliau paaiškėjo. Vargšė teta... Vargšas Vytia Kiošas - pasipynė nelaiku ir nevietoj. Daug tokių atvejų gyvenime. Klaideles galima ištaisyti, Šnekoriau, o mintis labai stipri. Skaitai, atsitraukti negali. Man tas autoriaus sugebėjimas likti neutraliu kažkuo Hemingvėjų priminė. Toks žavus konstatavimas. Beje, iš vienintelaičio žodžio sprendžiu, kad autorius - žemaitis. Ar tiesa? Jei taip, pasakysiu, koks žodis "išdavė" žemaituką (tik ne arkliuką).
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-03-08 09:54
laumėdrija
Hm. Neradau čia nieko panašaus į Johnny Cash. Tekstas ne toks spalvingas kaip prieš tai buvęs. Bet geras. Nėra ko prisikabinti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-03-04 11:39
Exmortis
puikus, stiprus kurinys duociau 5
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-03-03 00:50
Kirais
ne. nezinau kas yra johny cash...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-03-02 00:44
tuščia
vytia kioshas cia lietuviskas johny cash?
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-02-26 20:05
švo
Tvarkingai, be jokių papildomų išvedžiojimų, kas leidžia sklandžiai suskaityti ir konstatuoti, kad Kiošas visgi buvo nekaltas.

Ir tie intarpai visai vietoje.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-02-24 19:52
agricola
tu kaip komisaras iš kriminalkės rašai xixixi...bet gerai rašai...5+++++
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-02-24 01:27
klimbingupthewalls
jeigu manęs klausi, tai žinoma, kad sako. pilna čia mano akimis tos estetikos. va ir gelsvas kuokštas dumbluose, ir balkšvi debesys, ir alyviniai obuoliai ir pavyzdingos šeimos tėvas. jauku netgi skaityti. mažyčiai mieli nekalti nusikaltimai. bet tai gal nepradėsim dėl skonio peštis? :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-02-23 22:34
Si bilė Sibire
kodėl gerb. klimb taip siaurai supranta žodį "gražu"? nejau nieko nesako žodžių junginiai "bjaurumo estetika", šiuo atveju - "blogio estetika"?
dėl kalbos pritariu šnekoriui ir tik dulkėms.

o autoriui, kurį labai vertinu (niekas nepaneigs:), patariu nevaržyti savęs jokiais neva protokolais, pasitelkti visą kūrybingumą ir iš tiesų kurti, o ne sausai aprašinėti.

kurti vaizdus (tarkim, tokius, kaip Marina), nes "menininkas mąsto vaizdais", sakydavo mokytoja mokykloje. tai ir mąstykime vaizdais, sodriais, gražiais ir kūrybingai "nupieštais".

linkėjimai.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-02-23 13:56
Tik dulkės
Šnekorius teisus, kai kurie sakiniai akis bado, todėl praeitas darbas buvo geresnis, bet tas tavo pasirinktas kelias man patinka :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-02-23 13:41
Šnekorius
Norėčiau paprieštarauti  ška. Arba aš visiškai nieko nenutuokiu. Neįsivaizduoju kaip talentingai parašytu tekstu galima vertinti štai tokius sakinius:

"nedidelėje šiaudiniu stogu sodyboje." Nesąmonė. kaip gali sodyba būti su stogu? toliau "išalkęs šlaistydavosi, kur ne kur papuola" Kam čia tas papuola jei švaistydavosi kur ne kur? na, o čia kas per sakinys? "Kas rytą vis kitas dviratis rasdavosi atremtas į išklibusią namų tvorelę, kada paršliauždavo stipriai įsikibęs geležinio vairo" IR tokių lepsusų plnas tekstas. kas kita siužetas. Nors tema ir ganėtinai nuvalkiota, bet sudomino. Atleiskit, gal aš ir klaidingai manau.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2009-02-23 13:41
klimbingupthewalls
o kuriems velniams pateikinėt tai gražiai, jeigu nėra gražu?
sausa? taip, lyg išdžiūvus ašaroms. arba negi reikia prieskonių tam? man patinka šitas suvaržymas, sukaustymas, lyg šnekėjimas nenorom, lyg protokolas. aš už.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-02-23 12:04
Keistas tekstas... bet neblogas. Nepamirsiu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-02-23 11:09
Si bilė Sibire
ir nusikaltimai gali būti vaizduojami gražiai. blogio gėlės, bodleras.
o čia tokia sausra, tokia sausra.

nebent Marina. nebent.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-02-23 10:38
ška
Nors srovių siužetai man ne prie širdies, tekstas sukurptas talentingai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą