Beždžionėlės ir mano kelionė į pasakų karalystę

Daugiau kėntėt nebegaliu. Viskas jau atsibodo. Reik krautis daiktus ir čiuožt į pasakų karalystę. Taip, ko man reikės. Visų pirma kuprinė. Kur jinai? Aj, va guli kampe. Kuprinė – didžiūlė. Joje tilps daug gėrybių. Taip, gėrybės. Maistas, kilimėlis, degtukai, žibintuvėlis, ausinukai, telefono kolonėlės, megztinis, antklodė, rožiniai akiniai. Visa tai krenta į kuprine. Kuprinė – didžiūlė. Viskas joje puikiai tilpo. Dabar reikia apsirengti. Pirštinės ant kojų, batai ant rankų. Oj, atvirkščiai. Viskas per tą skubėjimą, bet aš daugiau kėntėt negaliu. Turiu skubėt.
Gerai, jau apsirengiau. Liko tik pasimt gitarą. O kur jinai? Nerandu. Kur aš ją padėjau?
-Gitarą! Kur tu?
Dzingt.! Už savęs, išgirstų gitaros stygas atsitrenkiat į kažką.. Už manęs spinta. Atidarau spinta. Ten guli gitara. Pasiėmu ją. Pakeliu akis i viršų. Ant aukščiausios lentynos sėdi maža beždžionėlė. Paimu ją rankas ir spusteliu pilvą. Beždžionė nuo to spustelejimo pradeda rusiškai rėkt:
-Mama, mama, noriu valgyt!
-Bedždžionėle, čia Lietuva kalbėk lietuviškai, nes kitaip nieks tavęs nesupras. -atsakiau aš jai lietuviškai.
Stovėjau minutę ir laukiau jos atsakymo. Staiga supratau, kad švaistau brangų laiką ir bandau bendraut su okupacijos pasekmę. Suvokęs tai pradedu dar labiau skubėt. Kuprinę ant pečių, gitarą į rankas, telefoną į kišenę. Durys uždarytos. Jau galima lėkt link autobusų stotelės. Bet pamatau, kad beždžionėlę vis dar mano rankose.
-Nu ir gerai pasiimsiu tave kartu-tariu aš jai. -Pamatysi pasakų karalystę. O dabar lekiam link stotelės.
Stotelei atsiradom greit. Ir autobuso nereikėjo ilgai laukt.
-Tai sekmė! -tariau aš bėždžionėlei. -Turbūt vieno iš dievų darbas. Bet aš jais netikiu. Jie mane bando palenkt į savo pusę, bet aš vis tiek jais netikiu.
Įlipęs į autobusą nusipirkau talonėlį ir atsisėdau. Sėdėdamamas autobuse tariau beždžionelei.:
-Įprastai aš mėgaujuosi naktinėmis autobuso kelionėmis. Bet dabar negaliu atsipalaiduoti. Skubu į pasakų karalystę.
Autobusas važiavo lėtai. Labai lėtai. Bet pagaliau atvažiavo į stotį. Išlipau iš autobuso ir tariau.
-Matei kaip lėtai važiavo autobusas. Ten irgi buvo dievų darbas. Jie mane apleido. Bet kadangi aš iš jų nieko nesitikėjau, tai man dabar neskauda. Man jų nereik. Aš pats galiu savim pasirūpinti..
Užteks kalbėtis. Laiko nėra. Reik skubėt prie bilietų kasų. Iš bilietų kasų į traukinį. Traukinyje - valandžiukė miego. Po miego keletą minučių laukimo ir mes jau galime lipti iš traukinio. Išlipęs iš traukinio apsižvalgiau. Taip miškas, gamta, naktis. Nusiėmiau kuprinę ir išsiėmiau žibituvėlį:
-Beždžionėle, matai šį žibituvėlį. Žinok jis nėra paprastas žibintuvėlis. Jam nereik, nei elektros, nei baterijų. Jam reik tik žmogaus jėgos. Va, matai šią rankėnėlę. Užtenka keletą kartu ją pasukt ir žibituvėlis 10 sekundžių veiks. Tuo man šis žibituvėlis ir patinka. Jis padaro mane laisvesnį.
Pasižiūrėjau į laikrodį liko trys valandos . Reik paskubėt. Pradėjau bėgt. Beždžionėlė kratėsi mano rankose. Bėgau neilgai apie 20 minučių. Bet pagaliau pribėgau savo tikslą. Mano tikslas buvo didžiulis apleistas mūrinis namas. Užlipau kopėčiomis ant namo stogo.
-Čia ir įvyks pasaka-tariau aš. -Dabar tik reik pasiruošt.
Pasidėjau gitarą. Iškroviau kuprię. Patiesiau kilimėlį. Susiradau malkų ir užkūriau laužą. Paruošiau maisto.
-Viskas paruošta. Dabar beliko laukt. Kad laukimas neprailgtų pasiklausisime muzikos.
Įjungęs muziką atsisėdau ant kilmėlio ir atsipalaidavau. Maždaug po valndos pradėjo tėkėt saulė.
-Prasideda! Pasaką prasideda! Pasižiūrėk, beždžionėle, į šitą grožį. Kaip saulė po truputį apšviečia visą mišką. Ar jauti salulės jėgą? Palauk man kažko trūksta.
Pasirausęs po kuprinę išsiėmiau rožinius akinius ir užsidėjau juos.
-Tau gal pasirodys kvaila, bet aš kitaip negaliu. Aš noriu keletą minučių viską matyt pro rožinius akinius. Man jau atsibodo visi tie vargai. Aš atėjau čia, kad patekt į pasakų karalystę. O pasakų karalystei viskas įdealų. Visaks nudažyta rožinę spalvą. Bet vieną dieną man nereikės šitų akinių, nereiks šitos vietos. Nes pasaulis bus įdealus, pasakiškas. Nes gyvenimas bus geresnis. Aš jį tokį padarysiu. Nežinau kaip, bet aš tai padarysiu. Aš tau pažadu.