Baimė

Kai beprotybė nugali baimę,
Siela tampa balta.
O šešėliai praradę nelaisvę
Lieka ta pačia ranka.

Tyliai nebylūs ir nelaisvi,
Netekę savęs ir nežinia ko verti.
Užsidarę tamsoj, pametę raktus,
Laukia kol kas išskleis jų sparnus.

Bet smėlis pasibaigia
Ir nebeaugina plunksnos sparnų.
Laiko nebeliko,
Keliauk su vėjeliu...