... miltų vogti ...

Einu į mokyklą. Suoliukas.
                ... virė virė pelytė ...
Jo akys [tavo] drumzlinos. Plaukiu jose su alkanais
                ... košytę ...
kliedesiais. Ei, į ką spoksai? Cha! Ir aš matau skrendantį žmogų, nors nepragėriau savo valandų ir batų. Angelas. Dangus prakiuro, tai ir lenda čia visokie. Pamanykit.
                ... tam davė ...
Tuštėja rojus.
                ... tam davė ...
Nori?
                ... tam davė ...
Abejoju, ar ten duoda košės. Tik džiaugsmo ašaras. Juodas juodas juodas...
                ... ir tau davė ...
Kaip nori. Kelionė tau kainuos batus. Ak, tu juk basas. Aš esu trys. Vidurinė tikra. Paprašyk, ji visada turi centų. Nešneki? Na, ir eik velniop... ar pas angelus... basas.
                ... o man nebeliko !..
[Baigėsi mano vaikystės žaidimai.] Vasarą parke senukai prašydavo atiduoti tuščius alaus butelius jiems. Nedaužyti. [Iš angelo kišenės senukams biro centai centai centai centai... Kvaiša! Sekundės sekundės sekundės sekundės...]
                ... vir vir vir pelytė miltų vogti !..
Atiduodavo. Nedaužydavo. Vasarą. Pakeliu butelį ir sviedžiu į sieną. [Šukės.] Ne, lapai. Vėjas žeria juos į veidą. Sminga į akis vasaros šukės. Nebematau. [Pelytės angelo centų.] Ir ne trys aš, o viena. Bet ne vidurinė. Einu į mokyklą akla. Pasiruošusi mokytis?
                ... pelytė ...
                              ... miltų vogti ...