III_6188

Saulė kyštelėjo savo ranką per langą, kad pažnaibytų man už nosies. Ji vis dar nepamiršo, kaip ją terorizuodavau, kai kapštinėdavaus tetos sode. Beatodairiškas skausmas, alkūnes lyg kas būtų su replėm suspaudęs. Pakėlusi nevaldomą ir apsunkusią galvą matau, kad guliu ant grindų..

Kur Tu? Tu, parazite, kuris neleidžia man veikti pačiai. Tu atimi iš manęs viską, nebesijaučiu žmogus. Nepalikai man nieko asmeniško. Net ir viduriai, ir tie Tavo išvaikščioti, išminkyti. Pasitrauk. Meldžiu. Net ašaros, ir tos, kaip kempinės, tik nevalingai drėkina mano veidą.

Prisimeni, kaip žaisdavau sode? Teta visada po to gerdavo vaistus nuo astmos, nes gražiausias jos rožes, kaip ji sakydavo, išniekindavau. Nukirpdavau joms galvas ir paleisdavau į upelį, kad pasižmonėtų, pažintų pasaulį. Tada dar Tavęs nebuvo, bet iš savo veiksmų galiu spręsti, jog tada aš žinojau, kad Tu vieną dieną ateisi.

Buvo tyli diena. Kaip ir visada, apie naują, pamišėlišką dienos pradžią skelbdavo raktų skambesys. Išėjus į koridorių vien tam, kad po to eilinį kartą kelias valandas stovėtum kampe, ir kalbėtum su tuo, ko kiti net nemato, iškart užuosdavai ūkinio muilo ir dezinfekcinio skysčio kvapą. Tu vienintelis buvai tikras mano vyras. Mokykloje visi kiti bijodavo pro mane net praeiti. Apeidavo didžiausiu lanku. Aš lyg jų viduriuose slypinti milžiniška gyvenimo baimė, kurios jie net nebandydavo įveikti. Tas pats buvo ir čia. Prisimeni, kaip mes mėgdavome stebėti aplinkinius ir juos apkalbinėti. Kai kuriems, kaip katatonikai, viskas buvo nemotais. Jie net nesuprasdavo, kad jų kojomis žemyn žliaugia amoniaku atsiduodantis, net rustelėjęs ir visą naktį kaupęsis šlapimas. Kiti pamatę, jog mudu žiūrime, pradėdavo nervintis, siūbuoti, vieniems net trūkčiodavo galvos ar akys. Kitiems rausdavo ausys. Nors jie Tavęs nematė, bet jautė. Jautė Tavo šaltas rankas man ant liemens, jautė Tavo jėgą, kai bandydavau tau pasipriešinti. Plekšnė buvo kitoks. Net nematydamas jis sugebėdavo Tave nuraminti, kaip kokį virusą, įsitaisiusį kepenyje...

Štai kodėl Tu jo atsikratei, mano rankomis! Štai kodėl tada tapau dar vienu Tavo žaidimų objektu. Tu jo bijojai! Bijojai, kad Tavo vietą gali užimti jisai...