Be ateities...

Negiedoki ilgesio – nereikia,
Nedekim žvakės taip geriau.
Regiu, kaip  brenda laikas
Siauru vingiuotu pamiškio keliu.

O ten po liepomis ji naiviai krykščia
Vaikystės aidu, tų gerų laikų,
Kada margi drugeliai skraidė,
Kaip buvo gera vaikiškai naivu.

Ką tik panelė prisiglaudus
Prabėgo ji jaunutė vieškeliu senu.
Regiu, kaip žengia solidus žvaigždėtas
Dangus gimtųjų tėviškės laukų.

Vaikystės juokas, pirmoji meilė
Į ilgesio upelę susilies.
Tu - čia dabar ir visada klajosi
Gyvenimo taku be ateities...