Prabėgo

Širdyje radau laiškus,
Kurie neturi pabaigos...
Nuo jo...
Jis — niekada neegzistuos...
Jis tik ieškojo manyje liepsnojančios aistros...
Ir tos jo akys,
Žadančios meilę...
Jos buvo mano užmiršta paguoda...
Sakiniai.
Jų žodžiuose ir širdies dykuma,
Ir sielos šiukšlynas...
Švelnaus žavesio kupini žodžiai,
Pastelinė laiškinio popieriaus spalva
Ir nebylus mėlynas rašalas...
Tuščių svajonių valandos
Prabėgo... nebegrįš...