Paaugliai dažniausiai priešinasi suaugusiųjų reikalavimams. Kodėl?

Daugelis vaikų psichologų ir vaikų tėvų dažnai šneka apie vaikų prieštaravimus prieš suaugusiuosius. Ir jie yra teisūs. Kiekvienas dažniau bendraujantis su paaugliai gali pritarti, kad paaugliai linkę „atsikalbinėti“ ir neklausyti tėvų ar kitų vyresniųjų sprendimų. Ir tai yra aktuali problema netik suaugusiems, tačiau ir patiems paaugliai. Tačiau iš kur ši problema kyla?
Pirma minti šaunanti į galvą tai jaunuolių noras pritaikyti savo naujas idėjas gyvenime. Daugelis paauglių kartu su savimi nešiojasi ir daugybę minčių kaip atlikti kiekvieną darbą savaip ar kaip pasielgti tam tikrose situacijose, būtent dėl to jie dažnai prieštarauja vyresniesiems. Juose slypi entuziazmas parodyti savus sprendimus, įrodyti kitiems, kad jie spręsdami problemas būtent taip yra teisūs ir yra verti pagarbos. Tačiau, kaip daugeliui aišku neretai tie sprendimai būna neteisingi arba skaudūs patiems jų autoriams.
Kad ir kaip bebūtų tas entuziazmas labai retai blėsta jau po pirmos nesėkmės. Žinoma tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus charakterio ir jo stiprybės. Mano nuomone entuziazmą reikėtų ne malšinti primetant savas idėjas, tačiau skatinti žmogų išbandyti savas mintis ir pažiūrėti kaip jos veikia praktikoje, tai leidžia patiems vaikams pradėti lengviau suprasti juos supantį pasaulį, suvokti jo dėsnius, bei išmokti lengviau daryti išvadas patyrus nesėkme.
Dar viena priežastis kodėl neverta slopinti entuziazmo yra neviltis kuri gali apimti žmogų negavusį progos pasinaudoti savomis idėjomis. Vėliau visą gyvenimą jaunuolį gali lydėti jausmas: galbūt be reikalo paklausiau tėvų, galbūt reikėjo pabandyti viską atlikti savaip. Geriau išbandyti mintis praktiškai ir suprasti jų teisingumą ar neteisingumą, negu vėliau graužtis, jog gyvenime neišbandei idėjos kirbėjusios tavo galvoje.
Tarp jaunuolių, ypač paauglystėje, pasireiškia vis stiprėjantis jausmas būti nepriklausomais nuo tėvų. Paauglystė, tai tas amžius kuriame kiekvienas turi po truputį pradėti tolti nuo tėvų ir vis krauti savo nepriklausomybės kraitį. Kraitį kuris tolimesniame gyvenime gali lemti daugelį dalykų. Jeigu jaunystėje žmogus gali gauti didelį gurkšnį laisvės, vyresniame amžiuje jis elgtųsi laisviau, tinkamiau ir tuoj pat po studijų baigimo ar kito etapo savo gyvenime galėtų daug laisviau pradėti nuosavą gyvenimą.
Būtent tokie bandymai išsireikalauti nuosavos laisvės trupinėlio ir skatina jaunus žmones, nepaklusti vyresniesiems. Nes jaunam žmogui kartais gali atrodyti, kad paklusti ir visada klausytis vyresniųjų nuomonės yra jų laisvės sumenkinimas. Jautresniems žmonėms tas sumenkinimas gali pasireikšti nepilnavertiškumo kompleksu, įvairiomis baimėmis gyvenime.
Prieš prieštarų senosioms vertybėms taip pat prisideda bandymai atrasti savo ego. Individualumo paieškos ypač pasireiškia paauglystėje. Nes būtent paauglyste tas laikotarpis, kai susiformuoja žmogaus charakteris, jo vertybių ir moralinių normų visuma. Ši visuma ir harmonija susiformuojanti jaunuolio prote lemia visas tolesnes jo gyvenimo sėkmes ir nesėkmes.
Visos trys priežastys: naujos idėjos, noras būti nepriklausomu ir gyvenimo kelio paieška puikiai paaiškina visus kylančius ginčus tarp suaugusiųjų ir paauglių. Būtent jomis dažniausiai ir remiasi visi ginčai, kylantys tarp skirtingų kartų atstovų.