miss šlavėja

Aš nieko neturiu, man viską sugriovė.
Ir tada atradau aš tikrovę.
Tą tuštumą, kai būnant pačiam su savim
Tau į delnus pabeldžia kiti, lyg žolės pabaigos,
Jie trumpam susmenga tau į raukšles, jie
Nešvelnūs, bet tai tau nerūpi. To, kas
Svarbiausia – jau nėra.. Tavo namus jau iššlavė tie,
Kuriems pasirodė šlykštu.
Jie beržų lapus kambariuose paliko lyg šaradų
Užmačias, bet tu apsimesk kad jų neperpratai.
Neišsiduok, dėkis paklydęs ieškojimuose, kažko įstabaus
Smarkiai netekęs. Juk tik visko netekęs atradai tikrovę.
Netektikrovės... atrastikrovę...