Aš tik vaikas...

Juk aš dar tik vaikas,
Kuris džiaugiasi saule,
Kuris žiūri pro spindulį
Į didžiulį pasaulį.

Juk aš dar vaikas,
Kuris savo akytėm
Sugeba paprastuose dalykuose
Stebuklą pamatyti...

Juk aš tik šitas vaikas,
Kuris dar tiki meile,
Kuriam netyčia kartais
Gula žodžiai į eilę.

Kuris svajoti ir sapnuoti moka.
Ir vienąkart sapnavo jis, kad šoka...
Kad šoka su Žmogum, kurį mylėjo,
Bet šita meile jis nepatikėjo

Sapnavo jis, kad niekad nepabus,
Kad šalia jo ilgai bus tas žmogus...

Sapnavo... užsimerkė...
Sapnuodamas tikrai jis verkė.
Kad šoka su Žmogum, kurį mylėjo,
Bet kai pabudo šalia jo, maža širdis gulėjo...

(Ištikrųju vaikui sunkiau, kai sudūžta jo svajonės. Gal todėl, kad suaugusiųjų svajonės - tai daugiau materialūs dalykai)