Dailininkas

Piešiu aš tą gražią gamtą,
Ją vaizduoju tokią lengva.
Tokią pilna visa ko.
Pabuvęs  ten nenoriu namo.

Piešiu ant lango,
Ant stiklų.
Ant visa kas papuola po pirštu,
Ar po rankos galiuku.

Vaizduoju slibiną dvigalvį,
O trečia galva nukrito. Nejaugi?
Mozoju popierių toliau,
Ir kažką aš pamačiau!

Tenais už sofos, už kėdžių,
Matau ten sėdi marios vabalų,
Paklausiau jų kuo jie vardu,
O jie atsakė pažodžiui. 

Mes visi iš Marso kile,
O ką tu pieši Moną Lizą?
Nupiešk ir mus labai prašau,
Ir tau pačiam juk bus smagiau!

Jis pamąstė pagalvojo,
Ir sutiko. Nedvejojo!
Ir įšėjo jam gražiai,
Tie iš Marso vabalai!