Zaidimas

Pasisiūliau tave palydėti namo, nes sunku man tave paimti ir paleisti taip anksti ir žinodama kuo gali baigtis mūsų eiline palyda. Mes einame ir diskutuojame kas stipresnis supermenas ar spaidermenas . tiesa pasakius aš nieko nenutuokiu apie juos ir nenoriu nutuokti, bet negaliu atsispirti tavo balsui, kurio galėčiau klausytis visą gyvenimą. Tu sakai, aš nieko nesuprantu, norėdama nenusileisti atkertu, kad suprantu, tą  ką man reikia, nors iš tikro tu teisus, suprantu tik tiek, kad man be tavęs tikrai sunku.

Kelione beveik jau baigiasi, bet norėdamas uždelsti daugiau laiko tu pasiūlai žaisti gaudynių ir aš nei  kiek nepagalvojus, kad laikas namo, sutinku . Palietei mane ir aš ganiau,  ilgai tavęs negalėjau pagauti. Mes abu tokie pavargę, tad nusprendėm pailsėt tu atsisėdai ant salto bardiūro ir ilgai žiūrėjai man i akis, staiga palietei ranka ir aš vėl turėjau ganyti, bet šį karta aš buvau greitesne ir tu ilgokai negalėjai manęs pagaut, aš pasidaviau tau, norėdama pailsėt, pailsėjau ir toliau bėgau link tavęs, tada tu apsisukai ir mane apkabinai. Abu buvom uždusę ir garsiai kvėpavome. Padėjusi galva tau ant krūtines, per striuke girdėjau kaip smarkiai plaka tavo širdis. Apkabinai mane, tarei tu tokia karsta, kad galėčiau visą laiką vaikščiot su tavimi ir tave šildyti. Aš pratylėjau, nesuvokdama šių žodžių prasmės.

Lauke buvo šalta, tamsu, bet mums tai visiškai netrukdė. Tada mes nusprendėme žaisti žaidimą „darau tai, ką darai tu“ mes glamonėjomės, tu lietei mane ir, aš dariau tau ta pati. bet.. bet mes dar nesibučiuojam! Nesuprantu kodėl? tu tiesiog laukiai kol aš pasibučiuosiu tave pirma, bet aš tiesiog nedrįstu, negaliu nors taip noriu, ir tesiu musu pradėtą žaidimą, staiga net nepajutau kaip mūsų lūpos susiliejo, aš pabučiavau tave pirma kaip niekad. Nors mūsų abiejų lūpos buvo išdžiuvusios ir ir stovėjom nepatogiai apsikabinę, šis bučinys buvo man pats nuostabiausias, tu pats esi  nuostabiausias. Ilgai dar stovėjome lauke, kol man nepaskambino mama, taip, aš turėjau eiti namo, nors ir kaip bebūtu sunku. Tu palydėjai mane iki gatves, niekaip negalėjau tavęs paleisti, tada tu tarei žinau kaip yra sunku, nesupratau tavo žodžių. Pabučiavai mane atsisveikinat ir paleidai, perėjau gatvę atsigręžiau, tu stovėjai kur stovėjęs ir lydėjai mane žvilgsniu. Nesulaikiau ašarų, praverkiau visą nakty. Negaliu tavęs pamiršti, padaryčiau viską, kad tik būtume kartu. Kodėl supratau viska per vėlai? kodėl mes nebegalime būti kartu? ar tai buvo tik žaidimas?..