Nusijuok į plyštantį dangų.
Ne! Nereikia kvatotis iš laiko.
Tik pažvelk įdėmiai į nerangų
Žodį „būsiu“, įpintą į dainą.
Dovanok žemei dar vieną pėdą.
Ne! Negerk ir netrypk žolynėlio.
Tik delnus ištiesk tegu ėda
Ryto saulę iš tavo pasėlių.
Įkvėpk gatvės oro ir lauk.
Ne! Nepūsk juodo dvoko iš plaučių.
Tik nuryk karčią viltį kur staugs
Iš į žemę leidžiamų tavo varžtų.