Man skirta buvo gimti turgaus dieną,
Ir visi turgauninkai ėjo sveikint gimdyvės
Su nauja išnaša šiam dievobaimingam pasauliui...
Ėjo turgaus mėsininkai su didžiausiais blizgančiais peiliais
Ir nukabusiais riebiais pagurkliais, ėjo
Jaunos kiaušiniu pardavėjos, su raudonomis nutrintomis
Lytimis.. Ėjo pagyvenusios pilnaskruostės bandelių karalienės, ėjo
Seni metalinio laužų kampo prekiautojai..
Tempė viską, kas jiems miela – kas geltoną purviną skudurą,
Kad man šalta nebūtų, kas geležinį nukaldintą antsnukį mano ateičiai, Idant garbinga Mergina patapčiau... Ir tik viena dovana mane domino ir širdį glostė...
Tai nebuvo smalsių pirštų prisilietimai, ne plieno grašiai, negrabiai
Milino maišeliuose paslėpti.. Tai buvo man artimas žvilgsnis, toks Artimas, kuriam
Pažvelgus aš vis apsimyždavau iš laimės...


gegužytė





