Vaidenies

Vaiduoklių nebijau aš jau,
Ir pasakom manęs nesuviliosi,
Bet veidas tavo man auksinis -
Jo grožis jukgi begalinis.

Kepurę nuo galvos aš nusiimsiu,
Padovanosiu tau kaip suvenyrą
Iš to pasaulio, kuriam aš gyvenu
Gal kelio tolimo nepabijosi.

Ketvirtą naktį nerimstu aš jau,
Man tavo žvilgsnis sapnuose vaidenas,
O aš šitoj svajonėj gyvenu
Ir laukio tavo žodžio pirmutinio.