Gandrai

Dideli balti gandrai virš medžių
Suks ir suks ratus iš lėto.
Aš tik tyliai sušnibždėsiu: „Ačiū,
Kad išmokėte mane mylėti
Jūsų ilgesį širdim giliai pajusti -
Tėviškėn kai grįžtate iš tolo,
Nerimo ir šiaurės vėjų rūstį,
Rudenio dalgius, spalvas atolo”.
Dideli balti gandrai virš medžių
Suks iš lėto amžinybės šokį...
Jeigu leisit, aš ištarsiu: „Ačiū,
Kad galiu medžius ir jus mylėti”.