Sonetas Nr. 1

O buvau, beveik, patikėjus
Tais, kas sakė, jog pavasariu kvepia
Oras, palangės, (net juokinga) žiema,
O man vien akys, akys, tavo akys...

O buvau, beveik, patikėjus,
Kad tai tu kuri stebuklingą melodiją,
Tą, kur širdyje pavirsta muzika,
Kurią tik mokausi dainuoti...

Bet aš laiminga! Supratau,
Kaip godžiai mėgautis trapiu laiku.
Ir dar truputį jo turiu
Pavogto, alsuojančio tavim,
Kuris garuoja su sykiu,
Kai iš visų jėgų bandau tave pamiršt...