Pavydas

Tirštame rūke paskendę bokštai
Tyliai lauks, planuos kažką ramiai
Ir klausys kaip upė tyliai šniokščia,
Išbučiuodama krantus šlapiai.

Upės tėkmę akmenys išgirdę,
Seks bangas žvilgsniais negyvais
Ir svajos, kad bangomis pavirtę
Jie keliauja, švyti spinduliuos...

O vanduo čiurlena, nesustoja
Ir pavydi bokštams, akmenims:
- Kaip ramiai ir tyliai jie čia stovi,
Kiek daug laimės jų stiprioms širdims...