Nuskridau aš į Mėnulį,
Kur spalvoti žmonės žiūri.
Ten – ant medžių pinigai!
Renka juos maži vaikai...
Nuskridau ir į Plutoną.
Pas karalių nevidoną.
Ten visi labai liūdni...
Gal čia daktarai kalti?
Marse man labai patiko...
Ir marsiečiai man įtiko.
Planeta ta geltona.
Ir šiek tiek spalva balta.
Gražios buvo šios planetos,
(Tik Plutonas nelabai).
Bet ir Žemėj daug man vietos.
Gyvenu aš ten linksmai!
2009-02-14 15:41
Man tai puikus neatsakingo eiliavimo pavyzdys.
2009-02-13 19:05
Smagus ;]
2009-02-13 18:19
Pirmame posme sužinome, kad ir Mėnulio vaikų laimė – pinigai :( Negi nėra kitų vertybių? Ko mokome vaikus tokiomis eilėmis?
Antrame posme sužinome, kad nepaisant to, jog Plutono karalius yra nevidonas, dėl liūdesio kalti daktarai.. Keistoka logika. Gal Kauno Daktarai? :)
Išvada pabaigoje smagi ir teisinga, bet rimas eiliukyje pritemptas.
Mėnulis nėra planeta.
Marsas dažnai vadinamas raudonąja planeta, kodėl jis jums tapo baltai gelsvu?
Nevydonas = nevidonas.