Iš egzistencijos tylos ir beprasmybės
Užgimus artimų širdžių darna.
Rudens upeliuos nepaklydus – gimus
Kaip rūkas šiam pasauliui artima.
Lietaus lašais asfaltas švyti lempos šviesoje,
Kaip jausmas tas, kurį jaučių giliai – vienai.
Ateik, prieik, išjausk kaip plaka ji, kaip plaka – tavo
Kvapu sušildyk skruostą mano – aš atsakysiu tuo pačiu.
Išeik ir negrįšk, prašau, jei visa tai tau – dežavu
Tik nepamiršk, kad meilę sugrąžint labai sunku.
Kaip vakar, šiandien jau nebus – mes jau kiti
Tačiau geriau nei šiandien visad gali būt.
Garsiai siela muziką – gyvenimą dainuoja,
O meilė šoka, šoka taip lengvai – sunkumą užliūliuoja.
Ateik, prieik, išjausk kaip plaka ji, kaip plaka – tavo
Kvapu sušildyk skruostą mano – aš atsakysiu tuo pačiu.
2009-02-16 08:53
du uz eiliu - uz savo rekomendavima penki ! ir niekaip nesuvokiu kodel save rekomenduoti yra negarbinga?a?
2009-02-13 21:57
Jaunėli Zyle, ar tu tikrai pats (pati) rekomendavai save? Tai negarbinga.
2009-02-13 19:18
Kuklumo jums stinga, tai jau taip :)
2009-02-13 16:50
Kaip ir Jaunėlis, kaip ir zyliukas. alia lėkšta , truščia ir visai čia nėr poezijaus:( nors ir Valentinkė artėja... 1- už nesavikritiškumą
2009-02-13 16:15
ritmas daug kur stringa, "dežavu" norėčiau matyt "deja vu", protingiau atrodytų :), šiaip saldokos eilės. nevertinu, nes man tokios iš esmės nepatinka.
2009-02-13 14:57
jaunėlis zylė. mano galva - labai blogai.
2009-02-13 10:52
Tikra atgaiva sis eilius, is ryto taip maloniai skaites, o jus turite ta gyslele ir galite is ties nuostabiai kurti, kitiem yra is jusu ko pasimokyti.