Rašyk
Eilės (79066)
Fantastika (2330)
Esė (1595)
Proza (11063)
Vaikams (2730)
Slam (86)
English (1204)
Po polsku (379)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 18 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Išlys iš po palangių,
iš mažo juodo sandėliuko.
kaip rūkas per kambarius nutįs,
nei šaltis, nei skausmas - tik liūdesys.

Sustos net laikrodžio rodyklės,
pritems ir taip blanki šviesa.
Aš čia sustingsiu ir maldausiu,
save, kaip nusidėjėlę atjausiu.

Dar keletą akimirkų tylos...
paskirsiu sau kaip bausmę.
ir nepravirksiu - tai banalu,
spoksosiu į lubas su liūdesiu kartu.

Ir neprašau likimo nieko
jis turi svarbesnių darbų,
gerai man čia, vienai pabūti,
ir pasijaust mažu vaiku.
2009-02-12 19:00
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 7 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-02-13 10:59
Ferrfrost
Verkti nebanalu, o zmogiska, net zverys verkia, o neverkiantis niekad gyvenime asmuo, nes zmogum pavadint negaliu.

Gan kitokia liudesio israiska.Gerai parasyta...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-02-12 20:08
publika
Nuoširdumo tekstui netrūksta, tačiau trūksta kūrybinės kibirkšties - dabar jame atsispindi tik jausmai, kurie išlieti bet kaip, kaip liejosi na ir dar truputį atsižvelgiant į rimą. Deja, rimo pojūtis itin prastas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-02-12 19:39
Varniukė
o kas nutiktų, jei neatsiduotum liūdesiui, kaip vieninteliam, kuris niekuomet neišduoda? :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą