Kai atsikeli ryte
Ir nežinai ką daryti
Kaip jauti tą smaugimą
Nes tau liepė daryti
Ir bandei pabėgti
Bet pamiršai virvę nuo kaklo
nusiimti
Ir liko randai
Ir nežinai kokio jie gylio
Ir sėdi lovoj, nežinant ką daryti
Jauti, kad savęs nenaudoji
Ir jauti, kad esi nenaudojama
Ir nežinai ką daryti
Nežinai ką daryti
Ne, ir netampi kažkuo svarbiu
Kaip numestas žaislas, niekad nesupratęs savo prasmės
Nes tie kurie žaidė susitarė jog niekad nekalbės
Sėdi tarp nesusipratėlių, tik nematai jų veidų
Ir žiūri į Nieką po jo tuščiu kaklu
Ir ne, netapai kažkuo svarbiu