Tu

Ateities vizijose regiu Tave:
Tobulą antakių liniją, švelnų veido griežtumą...
Labirintuose sklendžia migla
Tik protarpiais išvysti leidžia Tavo siluetą, Tavo nugarą...

Kvepėsi lietumi ir šelmišku lietum,
Kad minioje tarp daugelio kitų pažinčiau.
Įleisiu tartum viesulą Tave vidun,
Duris užtrenksiu, užrakinsiu!

Ir raktą jūron sviesiu (Neptūnas tesituri)
Gilyn garmėdamas su savimi ir sielvatą į dugną nusitemps.
Tegul tarp mūsų sienos, labirintai griūna:
Dabar jau niekad sieloj nesutems...