+++

Viskas blėsta. Nieko nelieka.
Net jausmo, kad skauda
Net jausmo nejausti nelieka...
Žolė ant kurios ta mergaitė sėdėjo
Pagelto, nuvyto, nauja sužaliavo
Mergaitė užaugo...
Ir kartais prisimena žolę...
Tą pačią, vaikystės...

Tada dobilėliai
Tada buvo laimės ieškota...
Suknelė tokia raudona...
Mergaitė, jos akys, jos šypsena, jos džiaugsmas...

Ruduo...
Ir gėda kažkur pasilieka...
Bet jos jau neatmena ji
Žolė. Kitame pasaulyj, kitoj realybėj,
Suaugus...