nevertingos mintys

Pakinkyta žmogaus garbė traukia gėdą
Per šakas plunksnuotas
Užsimiršusi kurmio duobė palankų vėją skleidžia
Pinigai išbarstyti kišenėje kapsto skyles
Ištrūkti bando
Aš susimaščiusi keičiuos i tirštumą
Per kurią laiškai nepraeis
Tavo sapnas man sukelia juoką
Prašau daugiau nekalbėk
Autobuso laukiu beviltiškai
Kojos toliau nepaeis.