Angelas Sargas

Kas dedas mano mintyse,
Tai vyksta ir tavo galvoje...
Užsidėjęs niekšo kaukę,
Aš skubu pas tave...

Ši istorija graudi ir liūdna,
Tačiau mano mielieji su laiminga pabaiga...
Aš nežinau,
Aš nematau...
Aš tik po metų supratau,
Kad toki lobį praradau...
Ir man jau nė kiek nebeskaudu...
Mano sąžinė švari,
Ir kaip degtinė ji skaidri...
Nors mano angele aš nusidėjau..
Bet pati žinai...
Už tai tiek daug kentėjau...
Kentėdamas tylėjau, kol galiausiai praregėjau...
Mano akyse lyg skaisti šviesa...
Atėjo i širdį nauja gyvenimo era...

Pasimokiau iš to...
Kai pabudau iš košmaro šio...
Nusivylimas ir vienatvė...
Šie du dalykai jau kaip mano gatvė...
Gatvė kurioje aš vaikštau jau nevienas...
Tu esi šalia ir jau nebaisios tos vienatvės dienos...

Šis pasaulis mums tapo visas margas,
O aš esu ir būsiu,
Tavo dangiškasis angelas...
Angelas be sielos, be sparnu...
Be tų simbolišku šarvų...
Bet galiausiai aš tik tave mažyte myliu...

Už gyvenimo klaidas ir blogus žodžius...
Nusivylimo pilnus...
Tik tau tamsos angele dėkoju...