Darius turi juodus, žvilgančius, garbanotus plaukus... Man jie patinka. Dar labiau patinka jo akys, tikra egzotika...
Patinka jo keistas kavpas. Jis tiesa yar įsimylėjęs ne mane. Bet argi dėl to draudžiama man juo žavėtis?
Žvelgiu pro langą... Matau ateina pavasaris. Dangus vis mėlynesnis, debesys baltesni. Vis dažniau pasirodo saulės spindulėliai. Jaučiu juos ant savo akių. Ir skruostų.
Prisimenu Darių. Jis stovėjo prie stendo ir kažką skaitė. Labai norėjau prieiti ir užkalbinti jį, bet neišdrįsau. Jei būčiau išdrįsusi būčiau pasigailėjusi...
Negerai, kai mergaitės pačios pirma ima kažką regzti. Visada gyvenau su ta nuostata, ir galbūt dėl to nepatyriau daug meilės.
Iki sutikau Luką. Juo galėjau pasitikėti. Jis priėjo, pasisveikino, nusišypsojo, buvo draugiškas...
Ate ate, Dariau, ir pavasari, pilnas nedrąsos ir kažkokių stereotipų.