Ketvirtadienį

Maniau, kad žemei milijardai metų,
Ji skriejo aplink saulę taip ilgai be mūs,
Skaičiau, jog iš žvaigždžių lig šios planetos
Šviesa keliauja šviesmečius ilgus.


Gerai prisimenu savo vaikystę,
Kalnuos klajojau prieš kelis metus.
Komodos stalčiui guli laikraštis pernykštis,
O prieš savaitę aplankiau draugus.


Kaip žiauriai klydau, kaip buvau išdurtas!
Neliko nei kruopelės mano išminties.
Tik praėjusį ketvirtadienį pasaulis sukurtas
Kartu su iliuzija ilgos praeities.


Tik praėjusį ketvirtadienį šviesa atsirado,
Kartu su keliu nuo žvaigždžių ligi žemės.
Ir laikraštis pernykštis sukurtas tik tądien,
Nei kalnų, nei draugų dar nebuvo trečiadienį.


Nebuvo vaikystės, tai tik įspaudas sąmonėj,
Nors ir nelengva man tiesą ištvert,
Prisiminimai taip pat sukurti ketvirtadienį,
Praėjusį trečiadienį dar nebuvo manęs.

                                        (Žr.  Vikipedijoje “Last Thursdayism”)