esu šalia, baltam šešėly,
alsavimu paliestumei,
jei būtum.
geistumei.
jei slogios liūtys gilumoj
nebluktų silpstančia dulksna..
tik aibė žingsnių ritmikos
ir beprotybės maršo,
ir parašų, korekcijų,
kasdien pasikartojančiuos
betirpstančiuose pirštų pėdsakuos,
jų linijų nesibaigiančių labirintuos..
pasigendu,
nebejaučiu tavęs
bespalvėje erdvėj lietaus,
neperregimo šydo potėpiais
tavo mintis ir atvaizdą užglaistančios..
susigeri tu kaip malda
į stūksančius bažnyčių kuorus,
į chrizantemų žiedlapius kaip liūdesys,
tirpsti.. ir potvyniais atgal negrįši.
ledinės bangos rudenėjančiam peizaže
mintis iki tavęs vis atmuša ir atmuša..


Lillit








