Pralėkus beveik beprasmė diena,
Artėjanti nieko nežadanti kita.
Aplinkui rūpesčių tiek daug,
O idėjų sprendimams nėra.
Vakaro tamsa verčia liūdėt,
Šaltis lauke kviečia pasikalbėt.
Išeini vėlai, kai aplinkui tuščia,
Su naktine gamta susitikt.
Grįžti negreit, bet sušalęs,
Tam, kad pasikalbėt vienam
Su namų sienom niūriai pilkom,
Tam, kad sušilt išgėrus arbatos karštos.
Ilgai vakarojęs, eini miegot
Visai anksti, stengiesi pailsėt.
Iki ryto kankinančiai vartais-
Nepalieka tavęs mintys įkyrios.
Užsimerkęs verki ašarom kruvinom,
Tu vis dar tiki tuo,
Ką mato tavo vaizduotė,
Nors suvoki, kad tai tik svajonė.
Turi tik tris norus tvirtus,
Kurie nedings niekada,
Nebent tik stebuklas įvyks
Ir norai realizuosis tavam pasauly.
Keliesi, nuskambėjus žadintuvui, neiškart,
Vos spėjai užmigt,
O jau šaukia dienos darbai,
Reikalaujantys tavojo dėmesio.
Norus trumpam pamiršti,
Nors prašai nedaug,
Tačiau laimės tau nematyt,
Tu turi kitaip gyvent.
Nusiprausi savo šaltą veidą,
Šiltomis tavo ašaromis vilgytą,
Baigėsi ši trumpa naktis,
Tobula, kaip ir visos kitos...