Apie tai

-Ko gi tu temsti, Rytojau,
Paklaidinęs našlaičius mieste?
Langų rėmai įkalina tas lūputes,
Kurios meiliai nedrąsiai dainuoja --
„PRAŠAU“

--- Prašau mėnulyje pėdas
Padovanoti man;
Suvystyti dar kartą į pirmąją
Mano paklodę
Vaivorykštės guolį;
Ir samanos kilimu -
Kai aš numirsiu -
Apkloti mane, mano veidą,
Akis.

Ir liks jie pašonėje,
Temstančio vakaro,
Suskirdusios lūpos
Be balso dainuos --

„PRAŠAU“?