Balta naktis akyse nyksta,
Nuodais maitinama angis nurimsta.
Karšta žiema, bet kojos slysta
Ir nenorėdamas žmogus suklysta...
Šiepiu dantis, kad tu nedingtum,
Bet sieloj vietos neužimtum,
Kad tu nebutum cukrum nei medum,
Atrodytum tu paprastu zmogum...
Purus kaip sniegas jausmas žydi,
O iš paskos angis jį lydi.
Geriau tegu mum žmonės nepavydi,
Man tai nepadeda nuodų nuryti...