Rūkas, Šlabdriba, Lietus

Šlapdriba
Televizijos ekrane
Už lango
Sieloje
Ir Rūkas dar ilgai svečiuosis
Nors ir nelauktas, neprašytas
It mažas kaprizingas vaikis
Įmurkdęs du pirštus į žemuogių uogienę
Staiga supratęs, jog nenori atsitraukt
Todėl iš televizijos ekrano vis tie patys žodžiai:
Rūkas, Šlapdriba ir protarpiais Lietus...
Ir kaip įsivaizduot už lango kvepiant
Mėlynžiedžius čiobrelius
Kai sieloj...
Purvinas batų žymes palieka Šlapdriba,
Rūkas - sudaužytą žemuogių uogienės stikalinį...
Lietus pravirksta su manim