[randas]

Nemelavai
Kad tavo ašaros užnuodytos
Ir man akis išgraužė
Ne druska.
Tai buvo valandos
Ir artimos,ir tolimos
Sinchroniškai su vėjo
Išgairinta data.
------
Ant mano smilkinio
Atsikartoja tavo geismo šifras
Tų skaičių buvo daug
Ir jie tikri.
Ir mano randas,kuris liko
Buvo tikras
Ir aš tikiu,jei tu taip pat tiki.