Naktį užsidegė medis
Aš pabudau nuo šviesos
Liepsna laižė medžio kamieną
Ji atėjo iš žemės...
Ugnis įsiplieskė ir raizgės jo šaknyse
Jis galėjo skųstis, bet vėjas tik pūtė į skausmą
Ir braukė medžio lapus
Jam taip skauda...
Aš žiūrėjau pro langą
Mus skyrė tik stiklas
Sunkus...
Jis degė
Jo šakos vaitojo
Jo akys žiūrėjo į mano akis...
Ir aš nusileidau
Naktį laiptais...
Kieme prie mėnulio niūraus
Stovėjau ir laukiau
Kol medis numirs...
Ir aš sapnavau...
Sudegęs gulėjo jis...
Ir sklaidės pilki pelenai...
Mačiau, kaip sudegė medis
Ir nieko aš nedariau
Žiūrėjau, gailėjau ir laukiau...
Kol paukščiai suskambėjo ir pradėjo važiuoti
Ryto lėti troleibusai.