Nei teatras, nei muzika, nei Parulskis, nei Hesse nėra taip stipru, kaip šitas nežmoniškas Ilgesys. Jeigu galėčiau dabar iš šito Ilgesio parašyti ką nors nuostabaus. Uždainuoti būtų pernelyg komiška. Arba, jau geriau, sėsti prie pianino ir taip sugroti Beethoveno „Patetinę“, kad pačiai širdis sustotų. Ar bent jau per gitaros stygas perbraukus keletą kartų iš trijų paprasčiausių akordų sudėti ilgesingą dainelę, kad ir Marčėno žodžiais.
Ne, ne, ne. Tik sugadinčiau poeto eilėraštį, o Beethovenas greičiausiai kape apsiverstų nuo tokios interpretacijos.
Jeigu negaliu Tavęs, Ilgesy, numaldyti, gal nesi beprasmis? Tuomet ar esu verta, ar privalau tave kaip nors įprasminti? Ar nuodėmė vien tai, kad nevertinu akimirkos?..
Vienok, kame esi skandinamas? Nes, regis, vynas Tave tik sustiprina. O televizijos žiūrėjimas, kuris turėtų bent jau užkimšti smegenis, atima Tavo žavesį, jei tokio dar turi bent lašą.
Kurion pasaulio pusėn Tave labiau traukia? Net jei tai būtų mažiausiai svetinga Žemės šalis, mielai nuneščiau Tave ten ir palikčiau. Kad daugiau man netrukdytum mėgautis tuštybe.


Allegro Assai




