laukimai

mano kambarį tyla apsėmė,
lig pat lubų nėr garsų,
galvoje viena idėja -
ar aš pats čionai esu?
gal ateis, pabels kas vėlei,
kaip kine, kaip de žavu?
atrakinsiu tas duris aš įdomumo dėlei,
bene stovi kas už jų.
bet tyla už vis stipresnė,
laiko triukšmą už nasrų,
aš žiūriu pro langą - vėjai
suka lizdą debesų baltų.
negirdėjau, pro mane kaip ėjo,
tavo žingsniai, laukiantys manų,
tik stovėjau, tik žiūrėjau
tigų šokį debesų.