Rašyk
Eilės (79225)
Fantastika (2336)
Esė (1603)
Proza (11090)
Vaikams (2735)
Slam (86)
English (1204)
Po polsku (379)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 23 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Tik obelis viena tolo toli
Ant kalno vienišam lauke
Su vėju grumiasi ir skelia žemėn
Savo pyktį
Ilga šaka...

Kaip rieda obuoliai laukiniai
Žali, kieti ir rūgštūs...
Medinis namas ir vaikai
Gelsvais plaukais po pievas
Brenda...

Tik obelis viena toli toli
Šaltoj nakty viena į žemę žvelgia
Ir obuoliai jai svetimi
Viena pati ant kalno šūkauja ir keikia
Dangų...
2009-02-04 11:19
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-02-04 12:12
Vudu Guru
Pabaiga gal ir nieko. Tik tas "šūkauja" pernelyg žmogiškas, norėtųsi kažko neutralesnio. O vis kita - tik bandymas prisitempti iki tos pabaigos. Bei pavadinimas - iš lempos toks.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-02-04 11:54
salonistas
savotiškas eilėraštis, gražu, apskritai man patinka obelys...:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą