Lapiukai melagiukai

Tėtis lapinas nuo ryto
Moko mažąją dukrytę.
Sako: „Sužinoki, vaike,
Kaip kiškius medžioti reikia. „

O mama, gudri kūmutė
Sūnui liepia vyru būti:
Moko zuikį pasivyti,
Čiupti jį ir sudraskyti!

Visą rytmetį lapiukai
Galveles gudriąsias suko.
Jei medžiot gerai mokės,
Tai badauti nereikės!

Jie medžioklės paslapčių
Mokės ligi pat pietų.
O pietums - zuikieną šveitė,
Iš gardumo - ūsus raitė!

Vakarop abu tėvai
Iškeliavo nelauktai.
Vilkas į svečius juos kvietė -
Buvo sumedžiojęs briedį.

Lapiukus paliko vienus.
Dūksta jie, net dreba sienos!
Bar-bar-bar - subeldžia tyliai -
Jiedu žvilgt pro durų skylę.

Du zuikučiai ilgaausiai
Verkdami lapiukų klausia:
- Ar nežinot, kur namučiai? -
Rieda ašaros snukučiais, -

Neberandame mamytės...
Ką gi mums dabar daryti?
Tuoj lapiukai susižvalgė:
Į namus atėjo - valgis!

Godžiai zuikučius apuosto...
Ašarėles jiems nušluosto.
Sako: „Viskas bus gerai... „
Oi, pareina jau tėvai!

Zuikučius po lova slepia...
Tik įėjus - uosto lapė,
Uostinėja ir tėvelis:
- Kvepia zuikiu, po paraliais!

- Neseniai, mieli tėveliai,
Zuikio graužėme kaulelį.
Ką tiktai - iš šaldytuvo...
Ar smagu pas vilką buvo?

- Prisikirtome lig soties -
Neblogai būt pamiegoti...
- Pailsėkit, iš tiesų...
O mes - einam iš namų...

Apžiūrėt medžioklės plotų!
Leiskit jus šiltai apkloti...
Jiems užsnūdus, patyliukais
Kviečia zuikučius lapiukai.

Veda tyliai pro duris -
Jei tėvai prabus - suris!
Greit surado zuikių namą -
Na, juk žinot - pagal kvapą.

Žiūri, krūmuos pasislėpę,
Kaip tėvai vaikus apglėbia,
Kaip paglosto auseles
Ir nušluosto noseles...

Greit lapiukai - atgalios!
Gal tėvai nesužinos?
Jiems taip gėda, nesmagu...
Melagėliai jie abu...