Rožinė pabaiga

Ilgai laukta naktis atslinko,
Visą dieną meldžiau jos atėjimo.
Pavargau nuo šalto žvilgsnio,
Kurį man siuntė tas beširdis.

Sruvo krauju manoj krūtinėj
Širdis į šipulius sudaužyta stipriai.
Jis man vis sapnuojas baisiam košmare,
Kurį nuo šiol veju naktim bemiege.

Dabar jau ir naktys nebemielos.
Ieškosiu kitur užuovėjos išėjus.
Saulėtekį pasitiksiu su žuvėdra skraiduole,
Gal ji man padės tave užmiršt, „gražuoli“.

Tikiuosi nebepamatyti tokių akių,
Nebegirdėti saldžių balsų.
O žvelgti į tikrovę
Pro rožinę rankovę.

Vis ne pro rožinius akinius,
Kuriuos nešioja daugelis.