Bevardė

Lyg prabėgęs vėjo gūsis,
Per krūtinę. kiaurai lendi.
Kaip žiemužė ansktų rytą,
Nepabudus, iki kito miegi.

Šaltą dvasią spinduliuoji,
Neaprašytom, plunksna akim,
Švelnią ranką man paduodi,
Prisiglaust ties  širdim.

Drėgną šviesą išvynioji,
Sklidinais, vaivorykštės spalvų dantim
Garbaniuotą glostai sruogą,
Šokoladine viltim.

Mano mišką, tu sapnuoji,
Išlieta, pieva iš kelmų,
Po tą pievą, tu bėgioji,
Nepalikdama kaip ragana pedų.


Kas pagelbėti išdrįstų,
Sulaikyti,  šilumą manų namų,
Kai pravėrus langus bėgi
Šildyti kitų.

Vos padėjęs, savo galvą
Pataluose, tyliai sau šypsaus,
Kad kasnąkt sapnuose, šviesą savo,
Nematydamas vaikaus.