nepaleisk

jeigu vėl pasiklysi, tik šauki,
aš surasiu tave, apkabinsiu,
nesvarbu, kad mane tu nustumsi -
aš tave su savim pasiimsiu.
išsinešiu rytus, kai pabusi,
veidrodinio savęs, vėl ieškosi,
aš dantų šepetėlis tau būsiu
ir sena apkalkėjus stiklinė.
tu pabėgti bandysi nuo mūsų,
bet juk aš kaip katė naminė,
tavo kvapą nešiosiuos ant ūsų -
šeimininkas sugrįš iš kaimynės.
nieko nieko neklausus,
tavo paltą tylom pakabinsiu,
tu žiūrėsi pro langą apgautas,
kad išėjo sapnai paskutiniai.
niekda tu nebūsi pats vienas,
aš tavy, kaip žudikas kalėsiu,
tvinksniais plauksiu per venas,
prisiminimais širdy kol nusėsiu.
banaliai ir nuvalkiotai skamba
mano godos nakty nuvytę,
bet sapnai vėlei kelią atranda
pas tave, kur many pasiklydęs.