Prisiminimai

Klausyk, šnabždu Tau ausin,
Visa tai kažkas nepaprasto. Prisiminimai.
Noris tik apglėbt ir laikyt kuo ilgiau.
Pasiimti debesų mėlynumo skėtį,
Priglausti rankose išraižytas šešėlių linijas.
Pasivaikščiot kartu su lietum.
Taip tikra.
Trūksta Tavo apkabinimų, tarytum vėjo,
Supuojančio nerimąstingas plaukų sruogas, lietingomis rudens dienomis.
Praslinko žmonės, primindami vasarą.
-Kodėl visą tą laiką praleidau senoje, voratinklių pilnoje palėpėje?
Visi: -Žiūrėk gi vasara..
O man patiko, kai rytais pirma pabusdavau nuo šiltų saulės rankų, o naktimis skaičiuodavau tamsias mėnulio žaizdas.
Ėmė temti. Ramu.